Porto miestas

Dabar papasakosiu kaip man gražiausias miestas iš visų nukrito akyse. Pirmą kartą kai aš pamačiau Portą turėjau mėnesio šoką. Vis girdavau koks jis gražus ir išskirtinis. Kad ten būtų geriau gyventi nei Bragancoje. Ir pagaliau mes susiplanavome nuvykti ir pasidžiaugti tom akimirkom šiame mieste. Iki tikslo važiavome 3.30val. autobusų. Nuvykusios aplankėme Jardins do Palacio de Cristal parką. Apželdintas labai įdomiai ir gražiai, bet trūko žydėjimo, nes vykome kovo pabaigoje. Bet vistiek negalėjome susilaikyti iš nuostabos, kad gali būti taip gražu. Per savo gyvenimą, niekur nesu mačiusi gražių sodų... tada ir buvo mano pirmas kartas kai pamačiau sodą.
Na ką, mano kelionė ties tuo dar nesibaigia. Mеs toliau išnaršėme visą centrą, kur mano nuomonė apie pasakiškąjį Portą ir pasikeitė. Šiuo metų galiu pasakyti, kad pravažiuojant mačiau gražesnius miestelius. O buvusi Portugalijos sostinė tapo jau ne pirma. Tu matai gražu parkelį, o už jo šiukšlynas :( Kai kuriomis gatvėmis net baisu eiti, užleisti fabrikai, purvas nuo pastatų varva... Pamačiau jų įžymųjį prekybos centrą, kurį negalėjome surasti, nors visą laiką buvome šalia jo :D Čia tai nustebino! Mes jį pavadintume didžiulių turgumi, kuris yra senoviniame dvejų aukštų pastate ir su garsiai grojančia muzika. Mums rekomendavo kaip vieną iš vertų pamatyti vietų. Čia tai buvo juoko :D Nesvarbu, kad prekiavo beveik tik vaisiais, daržovėmis ir plast masinėmis gėlėmis. Net paprastoje kavinukėje aptarnauja kaip restorane. Tai nėra malonu, nesu pripratus, kad visą laiką kai tu valgai į tave žiūri. Po užkandžiavimo traukėme link autobusų stoties. Tiek privaikščiojome... daugiau nieko nenorėjome tik namo. Užtat grižus į savo miestą supratau, kad "laikinuose" namuose yra geriausia :) Ramu, miela ir nėra varginančių dalykų. Ne visada pirmas įspūdis yra teisingas!

Džiaugsmas

Atsibudau ir supratau, kad pasiilgau tų nuostabių gėlių, kurias gaudavau dovanų. Bet būtent dabar man prieš akis stovi geltonųjų narcizų vaizdas, tuo pat metu aš prisimenu nepakartojamą jų kvapą...mmm.... Kodėl narcizai? Nes šios gėlės mano vaikystės gėlės. Kiekvieną pavasarį kai tik jos išsiskleisdavo, bėgdavau jas skinti ir uostyti. Jos skleidžia stipriausią ir aromatingiausią kvapą. Juk tiek mažai reikia, kad patirtum tą džiaugsmą! Tereikia pamatyti žydinčias, o dar maloniau jas gauti ir dovanoti.
Neduoda man ramybės tai, kad aš mačiau tik trys žydinčius narcizus visame Bragancos mieste. Kas kart praeinant aš noriu prieiti arčiau ir užuosti tą kvapą, bet negaliu to padaryti :( Jie auga man nepasiekiamoje, užtvertoje teritorijoje. Telieka džiaugtis tik skurdžių 3 gėlyčių vaizdų.
Mes turime dažniau vienas kitam dovanoti gėlių grožį. Tai yra visai nesunku :)

Pasivaikščiojimas

Pro savo kambario langą tolumoje ant kalno matau baltą skulptūrą... O šiandieną aš nusprendžiau pakilti ir pamatyti iš arti kas tai. Tikėjausi, kad tai bus lengvas pasivaikščiojimas, bet suklydau. Teko beveik visą laiką kilti į kalną, kuris buvo beveik 90 laipsnių :D Finišą pasiekiau uždusus ir pavargus, bet kelionės metų pamačiau gražių ir įdomių dalykų. Netyčia mano akys užkliuvo už milžiniško kankorėžio aš buvau labai nustebinta, nes Lietuvoje jie yra visai nedideli, o čia kaip mano du kumščiai. Mačiau ant nežinomo medžio vaisiu, kurie atrodė kaip bulvės. Bet labiausiai man patiko toli už miesto ir žalumos esantys apsnigti kalnai. Lauke yra +14, šviečia saulė, bet toli regiu sniegą :) Negalėjau atitraukti žvilgsnio.

Akimirkos iš Portugalijos

Jau apie 10 dienu esu Portugalijoje (tiksliau Bragancos mieste). Bet jaučiuosi taip lyg čia bučiau visą gyvenimą :D Nesvarbu, kad Portugalija nuo Lietuvos daug kuom skyriasi: mokslai prasideda apie pietus, parduotuvėse nerandu sau reikiamų produktų, kavinėse dirba pagyvenę žmonės (o ne jauni kaip mums įprasta matyti), oras keičiasi kas valandą, dienos pralekia, o tu net nepastėbi... Kiti žmonės, kita aplinka leidžia pasijausti kitaip nei visada :)